VILNIAUS DŽIAZAS – namai, įkvepiantys gyventi

 „Tai paslaptingas ir nesuprantamas miestas. Jo neperprasi per dvejus metus. Neperprasi jo ir per penkerius…“ – taip apie Vilnių savo trečiajame romane „Vilniaus džiazas“ rašė garsus prozininkas Ričardas Gavelis. Šiandien Vilnius vis dar tebėra paslaptingas miestas, traukiantis savo architektūra ir istorija, kurios dalimi gali tapti kiekvienas – čia kuriantis, dirbantis, gyvenantis ir atrandantis naujų sostinės galimybių. Jas atverti ruošiasi ir Vilniaus senamiesčio pakraštyje plėtojamas naujas nekilnojamojo turto (NT) projektas „Vilniaus džiazas“.

DAUGIAU ERDVĖS

Vos kelios minutės iki Aušros vartų, Barbakano kalno ir žaliųjų miesto parkų – K. Vanagėlio gatvėje plėtojamas projektas taps ypatinga vieta potyrių kolekcionieriams: čia susipins architektūros žaismas, daugiaplaniai senamiesčio vaizdai ir per šimtmečius susiformavęs Vilniaus urbanistinis peizažas.

„Vilniaus senamiestis yra ypatinga vieta ne tik sostinės svečiams, bet ir jos gyventojams. Džiaugiamės galėdami įkvėpti naujos gyvybės senamiesčio pakraštyje esančiai teritorijai, kuri senais laikais buvo industrinė, o pastaruoju metu visai nenaudojama. Tikime, kad naujas NT projektas užpildys šiuo metu esančią tuštumą – dvejuose daugiabučiuose ne tik įsikurs naujakurių, bet ir pirmuose aukštuose būsiančios nedidelės kavinukės, krautuvėlės bei įvairių paslaugų teikimo vietos“, – komentuoja projektą „Vilniaus džiazas“ vystančios NT plėtros bendrovės „Unique Properties“ vadovas Gediminas Tursa.

Projekte suplanuota 66 nuo 1 iki 4 kambarių dydžio butų, kurių vienu svarbiausiu akcentu taps aukštos, net 4,5 metrų aukščio, lubos ir įspūdingo 4 metrų aukščio langai.

„Aukštos lubos senamiestyje yra įprastas vaizdas, vis dėlto nuo sovietmečio laikų esame gerokai nuo jo atpratę. Šiuo metu, kai didžioji dalis visuomenės gyvena būstuose su įprasto 2,45 m aukščio lubomis, aukštos suprantamos kaip prabanga. Norėjome, kad senamiestyje vystomas naujas gyvenamasis projektas grąžintų buvusį gyvenimo standartą – būsto prabangumas turėtų būti matuojamas ne vien jo plotu ar naudojamomis medžiagomis, bet ir erdvės pojūčiu“, – sako architektų studijos „DO Architects“ projekto autorė, bendrakūrėja Andrė Baldišiūtė.

Erdvūs butai bus itin šviesūs ir suteiks neribotų galimybių skoningai įrengti. Dalyje jų numatyta galimybė gyventojams įsirengti antresoles, kuriose puikiai tilps ne tik papildomi miegamieji kambariai, bet ir erdvė vaikams, darbo kambariui ar asmeninei bibliotekai. Be to, pirmojo aukšto gyventojai turės nuosavus kiemelius, o paskutinių, mansardinių, aukštų naujakuriai – privačias terasas.

„Naujas NT projektas senamiestyje patenkins skirtingus gyventojų poreikius – čia galės įsikurti ne tik didelės šeimos su vaikais, bet ir jaunimas, viengungiai. Tai leis suburti gyvą skirtingo amžiaus bei pomėgių bendruomenę, kurią vienys noras gyventi arti miesto centro bei galimybė čia esančias įstaigas pasiekti tiesiog pėstute“, – pastebi A. Baldišiūtė.

BUS ĮRENGTAS NAUJAS SKVERAS

Projekto „Vilniaus džiazas“ vardo krikštatėviu rašytojas Ričardas Gavelis tapo ne veltui – jo atminimui namų pašonėje bus įrengtas modernus skveras, tapsiantis atvira laisvalaikio ir susitikimų vieta. Skvero įrengimą finansuos NT projektą vystanti „Unique Properties“.

„Ričardo Gavelio skveras bus dar viena atgimusi Vilniaus senamiesčio erdvė – atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius čia galėtų atsirasti ne tik pailsėti skirtų suolelių ar čiurlenantis fontanas su moderniais želdynais, bet ir erdvė vaikų žaidimo aikštelei, jaukioms kavinukėms bei kitoms poilsio zonoms“, – vardija A. Baldišiūtė.

Architektės teigimu, „Vilniaus džiazo“ svarbiu akcentu išliks ir senasis administracinės paskirties pastatas, puikiai matomas keliaujant Drujos gatve. 1936 m. pastatytas pastatas yra vienas iš nedaugelio XX a. pirmos pusės pramoninės architektūros pavydžių, kuris ateityje bus restauruojamas.

„Tai itin įdomus tiek savo struktūra, tiek architektūrine išraiška ir puošniomis detalėmis išsiskiriantis pastatas, kuris mena ilgą istoriją ir kartu duoda toną pačiam projektui. Atsižvelgiant į jį buvo sudėliota ir pastatų sistema, sukuriant senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą su vidiniais kiemais ir išoriniais skverais. „Vilniaus džiazo“ gyventojai galės mėgautis ne tik šio unikalaus paveldo objekto vaizdu, bet ir atsiveriančiomis senamiesčio panoramomis“, – sako A. Baldišiūtė.

Pasak jos, kitoje Drujos g. pusėje besidriekianti geležinkelio linija taip pat laikoma vienu iš projekto privalumų – lėtai pravažiuojantys traukiniai prisideda prie didmiesčio efekto ir kuria romantišką nuotaiką. Jaudintis dėl traukinių keliamo triukšmo taip pat nereikėtų – pro šalį rieda tik keleiviniai traukiniai, kurių dauguma jau yra itin tylūs elektriniai, be to, mieste yra ribojamas jų greitis. Tad buvę gajūs stereotipai apie triukšmingą gyvenimą prie Geležinkelio stoties greitai bus visai pamiršti.

„Vilniaus džiazas“ bus vystomas pasitelkus moderniausius techninius sprendimus bei naudojant aukščiausios kokybės apdailos medžiagas. Atkartojant senamiesčio pastatų koloritą naujas NT projektas darniai įsilies į senąją miesto dalį.

Planuojama „Vilniaus džiazo“ statybas užbaigti iki 2024 m. pabaigos, šiuo metu jau vykdomas butų pardavimas. Daugiau informacijos apie projektą – www.vilniausdziazas.lt.

Teksto autorius: žurnalas „Geras skonis“

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.