Vilniaus vakarinio aplinkkelio apylinkės – naujas traukos centras plėtotojams

Atidarius Vilniaus vakarinį aplinkkelį miestiečiai skaičiuoja, kaip pagerėjo susisiekimas su miesto centru, tuo metu NT ekspertai pastebi aplink vakarinį aplinkkelį gausėjantį statybų skaičių – sostinės kelių infrastruktūros plėtra padrąsino plėtotojus imtis naujų projektų statybų ir kiek toliau nuo miesto centro esančiose vietovėse. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016–2017 metais vakarinio aplinkkelio apylinkėse pradėtos 11 būsto projektų ir 4 komercinės paskirties pastatų statybos.

Plėtotojai išnaudoja iki šiol buvusias mažiau urbanizuotas vakarinio aplinkkelio vietoves, kurios dažnai išsiskiria vaizdingu kraštovaizdžiu, miškais ir žaluma, vandens telkiniais. Dauguma šių vietovių yra užmirštos ir nepritaikytos miestiečių reikmėms, neišnaudotas šių erdvių potencialas. Tad vykdant statybas šiose teritorijose, siekiama išsaugoti esamą kraštovaizdį, prie jo derinamas ir būsimo projekto užstatymo planas, tvarkoma aplinka ir gerbūvis. „Geras pavyzdys yra šalia Vilniaus vakarinio aplinkkelio beveik 2 ha teritorijoje statomas mažaaukštis kvartalas „Town House“, čia sklypas padalintas į dvi maždaug lygias dalis – viena užstatoma A energinės klasės dviaukščiais butais su erdviais iki 1,8 aro kiemeliais, kitoje, šalia upelio, bus sutvarkytas ir įrengtas tik šio kvartalo gyventojams priklausantis privatus parkas“, – pasakoja Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas. Ir pastebi, kad Vilniuje projektai su privačiu parku ir vandens telkiniais apskritai iki šiol buvo retenybė.

Plėtotojai už konkurencingą kainą vakarinio aplinkkelio apylinkėse gali įsigyti didesnio ploto sklypą nei miegamuosiuose rajonuose ir kurti pridėtinę vertę, pasiūlant pirkėjui papildomas erdves. Tad nuosavas kiemelis ar terasos tampa svariu pranašumu, kurį gali pasiūlyti plėtotojai, renkantis būstą toliau nuo miesto centro. „Plėtotojai tendencingai stato ir pirkėjams siūlo įperkamą, mažesnės kvadratūros būstą. Pastebime, kad mažos kvadratūros būstas yra itin paklausus, tačiau tuo pačiu pirkėjai vis dažniau ieško būsto su privačia lauko erdve, kuri tarytum kompensuoja mažesnį gyvenamąjį plotą ir taip praplečia turimą namų erdvę. Pastebime ir dar vieną tendenciją, kad užmiestyje gyvenantys žmonės kraustosi atgal į miestą ir taip pat ieško kotedžų ar butų būtent su kiemeliais“, – teigia A. Šapoka.

„Žemės sklypų kaina vakarinio aplinkkelio prieigose yra gerokai mažesnė nei esanti arčiau centrinės miesto dalies, o kartu ir lokali konkurencija yra mažesnė, todėl plėtotojai, esant iš tiesų aktyviai paklausai, čia gali sėkmingai realizuoti savo verslo planus. Manau, kad artimiausiu metu čia tikrai stebėsime nedidelių ar vidutinės apimties būsto projektų plėtrą“, – teigia A. Šapoka.

Kad vystoma kelių infrastruktūra mieste, dėl tuo metu dar tik būsimo vakarinio aplinkkelio, buvo vienu iš argumentų padrąsinusių plėtotojus pradėti vystyti projektus nuo centro nutolusiuose rajonuose, o pirkėjus – rinktis ten būstą, iliustruoja ir sėkminga bei aktyvi vakarinės ir šiaurinės Vilniaus dalies plėtra. Dar prieš dešimtmetį Vakarinėje miesto dalyje esantis Pilaitės mikrorajonas buvo laikomas vienu nuo miesto labiausiai nutolusiu rajonu, tačiau Pilaitės ribos plečiasi jau gerą dešimtmetį – vykdant aktyvias statybas ir daugiabučiais užstačius buvusius tuščius sklypus, skyrusius Pilaitę ir miestą, dabar Pilaitė jau ribojasi su kitais miesto gyvenamaisiais rajonais.

„Ober-Haus“ atstovas pasakoja, kad gerėjantis susisiekimas mieste žmonėms padeda priimti sprendimą kraustytis į mažiau urbanizuotas teritorijas, taip išpildomas jų noras būti arčiau gamtos, kai pagrindiniai miesto objektai lieka lengvai pasiekiami. „5 minutėmis ilgesnė kelionė į ar iš darbo problemų nesukelia, tačiau gyvenimas gamtoje iš esmės keičia gyvenimo komfortą“, – teigia A. Šapoka.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.