Vilniaus vakarinio aplinkkelio apylinkės – naujas traukos centras plėtotojams

Atidarius Vilniaus vakarinį aplinkkelį miestiečiai skaičiuoja, kaip pagerėjo susisiekimas su miesto centru, tuo metu NT ekspertai pastebi aplink vakarinį aplinkkelį gausėjantį statybų skaičių – sostinės kelių infrastruktūros plėtra padrąsino plėtotojus imtis naujų projektų statybų ir kiek toliau nuo miesto centro esančiose vietovėse. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016–2017 metais vakarinio aplinkkelio apylinkėse pradėtos 11 būsto projektų ir 4 komercinės paskirties pastatų statybos.

Plėtotojai išnaudoja iki šiol buvusias mažiau urbanizuotas vakarinio aplinkkelio vietoves, kurios dažnai išsiskiria vaizdingu kraštovaizdžiu, miškais ir žaluma, vandens telkiniais. Dauguma šių vietovių yra užmirštos ir nepritaikytos miestiečių reikmėms, neišnaudotas šių erdvių potencialas. Tad vykdant statybas šiose teritorijose, siekiama išsaugoti esamą kraštovaizdį, prie jo derinamas ir būsimo projekto užstatymo planas, tvarkoma aplinka ir gerbūvis. „Geras pavyzdys yra šalia Vilniaus vakarinio aplinkkelio beveik 2 ha teritorijoje statomas mažaaukštis kvartalas „Town House“, čia sklypas padalintas į dvi maždaug lygias dalis – viena užstatoma A energinės klasės dviaukščiais butais su erdviais iki 1,8 aro kiemeliais, kitoje, šalia upelio, bus sutvarkytas ir įrengtas tik šio kvartalo gyventojams priklausantis privatus parkas“, – pasakoja Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas. Ir pastebi, kad Vilniuje projektai su privačiu parku ir vandens telkiniais apskritai iki šiol buvo retenybė.

Plėtotojai už konkurencingą kainą vakarinio aplinkkelio apylinkėse gali įsigyti didesnio ploto sklypą nei miegamuosiuose rajonuose ir kurti pridėtinę vertę, pasiūlant pirkėjui papildomas erdves. Tad nuosavas kiemelis ar terasos tampa svariu pranašumu, kurį gali pasiūlyti plėtotojai, renkantis būstą toliau nuo miesto centro. „Plėtotojai tendencingai stato ir pirkėjams siūlo įperkamą, mažesnės kvadratūros būstą. Pastebime, kad mažos kvadratūros būstas yra itin paklausus, tačiau tuo pačiu pirkėjai vis dažniau ieško būsto su privačia lauko erdve, kuri tarytum kompensuoja mažesnį gyvenamąjį plotą ir taip praplečia turimą namų erdvę. Pastebime ir dar vieną tendenciją, kad užmiestyje gyvenantys žmonės kraustosi atgal į miestą ir taip pat ieško kotedžų ar butų būtent su kiemeliais“, – teigia A. Šapoka.

„Žemės sklypų kaina vakarinio aplinkkelio prieigose yra gerokai mažesnė nei esanti arčiau centrinės miesto dalies, o kartu ir lokali konkurencija yra mažesnė, todėl plėtotojai, esant iš tiesų aktyviai paklausai, čia gali sėkmingai realizuoti savo verslo planus. Manau, kad artimiausiu metu čia tikrai stebėsime nedidelių ar vidutinės apimties būsto projektų plėtrą“, – teigia A. Šapoka.

Kad vystoma kelių infrastruktūra mieste, dėl tuo metu dar tik būsimo vakarinio aplinkkelio, buvo vienu iš argumentų padrąsinusių plėtotojus pradėti vystyti projektus nuo centro nutolusiuose rajonuose, o pirkėjus – rinktis ten būstą, iliustruoja ir sėkminga bei aktyvi vakarinės ir šiaurinės Vilniaus dalies plėtra. Dar prieš dešimtmetį Vakarinėje miesto dalyje esantis Pilaitės mikrorajonas buvo laikomas vienu nuo miesto labiausiai nutolusiu rajonu, tačiau Pilaitės ribos plečiasi jau gerą dešimtmetį – vykdant aktyvias statybas ir daugiabučiais užstačius buvusius tuščius sklypus, skyrusius Pilaitę ir miestą, dabar Pilaitė jau ribojasi su kitais miesto gyvenamaisiais rajonais.

„Ober-Haus“ atstovas pasakoja, kad gerėjantis susisiekimas mieste žmonėms padeda priimti sprendimą kraustytis į mažiau urbanizuotas teritorijas, taip išpildomas jų noras būti arčiau gamtos, kai pagrindiniai miesto objektai lieka lengvai pasiekiami. „5 minutėmis ilgesnė kelionė į ar iš darbo problemų nesukelia, tačiau gyvenimas gamtoje iš esmės keičia gyvenimo komfortą“, – teigia A. Šapoka.

Atidarius Vilniaus vakarinį aplinkkelį miestiečiai skaičiuoja, kaip pagerėjo susisiekimas su miesto centru, tuo metu NT ekspertai pastebi aplink vakarinį aplinkkelį gausėjantį statybų skaičių – sostinės kelių infrastruktūros plėtra padrąsino plėtotojus imtis naujų projektų statybų ir kiek toliau nuo miesto centro esančiose vietovėse. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016–2017 metais vakarinio aplinkkelio apylinkėse pradėtos 11 būsto projektų ir 4 komercinės paskirties pastatų statybos.

Plėtotojai išnaudoja iki šiol buvusias mažiau urbanizuotas vakarinio aplinkkelio vietoves, kurios dažnai išsiskiria vaizdingu kraštovaizdžiu, miškais ir žaluma, vandens telkiniais. Dauguma šių vietovių yra užmirštos ir nepritaikytos miestiečių reikmėms, neišnaudotas šių erdvių potencialas. Tad vykdant statybas šiose teritorijose, siekiama išsaugoti esamą kraštovaizdį, prie jo derinamas ir būsimo projekto užstatymo planas, tvarkoma aplinka ir gerbūvis. „Geras pavyzdys yra šalia Vilniaus vakarinio aplinkkelio beveik 2 ha teritorijoje statomas mažaaukštis kvartalas „Town House“, čia sklypas padalintas į dvi maždaug lygias dalis – viena užstatoma A energinės klasės dviaukščiais butais su erdviais iki 1,8 aro kiemeliais, kitoje, šalia upelio, bus sutvarkytas ir įrengtas tik šio kvartalo gyventojams priklausantis privatus parkas“, – pasakoja Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas. Ir pastebi, kad Vilniuje projektai su privačiu parku ir vandens telkiniais apskritai iki šiol buvo retenybė.

Plėtotojai už konkurencingą kainą vakarinio aplinkkelio apylinkėse gali įsigyti didesnio ploto sklypą nei miegamuosiuose rajonuose ir kurti pridėtinę vertę, pasiūlant pirkėjui papildomas erdves. Tad nuosavas kiemelis ar terasos tampa svariu pranašumu, kurį gali pasiūlyti plėtotojai, renkantis būstą toliau nuo miesto centro. „Plėtotojai tendencingai stato ir pirkėjams siūlo įperkamą, mažesnės kvadratūros būstą. Pastebime, kad mažos kvadratūros būstas yra itin paklausus, tačiau tuo pačiu pirkėjai vis dažniau ieško būsto su privačia lauko erdve, kuri tarytum kompensuoja mažesnį gyvenamąjį plotą ir taip praplečia turimą namų erdvę. Pastebime ir dar vieną tendenciją, kad užmiestyje gyvenantys žmonės kraustosi atgal į miestą ir taip pat ieško kotedžų ar butų būtent su kiemeliais“, – teigia A. Šapoka.

„Žemės sklypų kaina vakarinio aplinkkelio prieigose yra gerokai mažesnė nei esanti arčiau centrinės miesto dalies, o kartu ir lokali konkurencija yra mažesnė, todėl plėtotojai, esant iš tiesų aktyviai paklausai, čia gali sėkmingai realizuoti savo verslo planus. Manau, kad artimiausiu metu čia tikrai stebėsime nedidelių ar vidutinės apimties būsto projektų plėtrą“, – teigia A. Šapoka.

Kad vystoma kelių infrastruktūra mieste, dėl tuo metu dar tik būsimo vakarinio aplinkkelio, buvo vienu iš argumentų padrąsinusių plėtotojus pradėti vystyti projektus nuo centro nutolusiuose rajonuose, o pirkėjus – rinktis ten būstą, iliustruoja ir sėkminga bei aktyvi vakarinės ir šiaurinės Vilniaus dalies plėtra. Dar prieš dešimtmetį Vakarinėje miesto dalyje esantis Pilaitės mikrorajonas buvo laikomas vienu nuo miesto labiausiai nutolusiu rajonu, tačiau Pilaitės ribos plečiasi jau gerą dešimtmetį – vykdant aktyvias statybas ir daugiabučiais užstačius buvusius tuščius sklypus, skyrusius Pilaitę ir miestą, dabar Pilaitė jau ribojasi su kitais miesto gyvenamaisiais rajonais.

„Ober-Haus“ atstovas pasakoja, kad gerėjantis susisiekimas mieste žmonėms padeda priimti sprendimą kraustytis į mažiau urbanizuotas teritorijas, taip išpildomas jų noras būti arčiau gamtos, kai pagrindiniai miesto objektai lieka lengvai pasiekiami. „5 minutėmis ilgesnė kelionė į ar iš darbo problemų nesukelia, tačiau gyvenimas gamtoje iš esmės keičia gyvenimo komfortą“, – teigia A. Šapoka.

Naujienos

Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
2024-06-28

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai

Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.