Vilniuje auga ne tik butų kainos, bet ir sandorių skaičius


„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 1,4% (rugpjūtį metinis augimas siekė 1,1%).

shutterstock_322445018Teigiami butų kainų pokyčiai rugsėjo mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje ir Šiauliuose. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 320 Eur (+4 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 2,6%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 14,4% (+166 Eur/m²). Šiauliuose rugsėjo mėnesį užfiksuotas 0,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 561 Eur (+1 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį: Kaune – 941 Eur/m², Klaipėdoje – 981 Eur/m², Panevėžyje – 530 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Kaune mažėjo 0,3%, Klaipėdoje – 0,1%, Panevėžyje – 0,2%. Tuo metu Šiauliuose užfiksuotas 0,1% metinis augimas.

„Bendrą penkių Lietuvos didmiesčių indekso rodiklį ir toliau didina fiksuojami teigiami butų kainų pokyčiai šalies sostinėje. Šių metų rugsėjis yra aštuntas mėnuo iš eilės, kuomet Vilniuje fiksuojamas teigiamas kainų pokytis. Rugsėjo mėnesį taip pat buvo stebimas butų pardavimo apimčių augimas – VĮ Registrų centro duomenimis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo sudaryta 20% daugiau pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su rugpjūčio mėnesiu. O teigiami nekilnojamojo turto rinkos rodikliai ir toliau skatina būsto plėtotojus tęsti bei pradėti naujus projektus aktyviausiame šalies regione.“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

ohbi_skaiciuokleNuo šiol „Ober-Haus“ butų kainų indekso duomenis skelbia ir interaktyvioje skaičiuoklėje. Tai naujas įrankis „Ober-Haus“ internetinėje svetainėje ir vienintelė Lietuvoje tokio pobūdžio interaktyvi skaičiuoklė, kuri parodo, kaip kito butų kainos penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose pasirinktu laikotarpiu. Skaičiuoklėje pateikiami duomenys nuo 1994 metų sausio mėnesio ir yra atnaujinami kiekvieną mėnesį.

Brangiausiai už būstą moka Talino gyventojai

„Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metų rugsėjo mėnesį Rygoje butų kainų indekso reikšmė išaugo 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 054 Eur/m². Palyginus su 2014 metų rugsėjo mėnesiu, Rygoje butų kainos per metus sumažėjo 0,4% (rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuotas 0,6% metinis kainų sumažėjimas).

Tuo metu Taline fiksuojamas butų kainų mažėjimas: Estijos sostinėje butų kainų indekso rugsėjo mėnesio reikšmė krito 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 559 Eur/m², vis dar išlikdama aukščiausia tarp Baltijos valstybių sostinių. Palyginus su 2014 metų rugsėjo mėnesiu, metinis butų kainų pokytis Taline buvo teigiamas ir augimas siekė 7,3%.

„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais daugiausia butų pardavimo sandorių atlikta Vilniuje – įgyvendintas 6 971 butų sandoris, tik 6% mažiau nei tuo pačiu metu 2014 metais. Taline atlikti 6 363 butų pardavimo sandoriai arba 16% daugiau nei tuo pačiu metu 2014 metais. O Latvijos sostinėje sandorių skaičius buvo 10% mažesnis lyginant su 2014 metais, buvo sudaryta 6 250 sandorių.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.