Vilniuje fiksuojamas mažiausias neparduotų butų skaičius nuo 2014 metų
2016 metų antrąjį ketvirtį būsto rinkos aktyvumas išlaikė aukštas apsukas ir atrodo, nežada sustoti. Butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis didesnis ne tik palyginus su pirmuoju šių metų ketvirčiu, bet ir aukštesnis, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 19% daugiau butų ir beveik 7% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu. 2016 metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 890 namų ir 2 840 butų sandorių. Daugiausiai butų ir namų sandorių užfiksuota šių metų gegužę, o namų pardavimo rodikliai gegužės mėnesį buvo aukščiausi nuo pat 2007 metų, skelbia „Ober-Haus“.
Antrasis šių metų ketvirtis išsiskyrė sparčiau augusiomis butų kainomis. Skirtingai nuo ankstesnių laikotarpių, didesnis butų kainų augimas buvo fiksuojamas ne tik Vilniuje, bet ir visuose šalies didmiesčiuose. Sparčiausias kainų augimas per šių metų balandį, gegužę ir birželį buvo užfiksuotas Šiauliuose, kur butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2,5% (iki 585 Eur/m²). Vilniuje butų kainos per tą patį laikotarpį augo 2,4% (iki 1 376 Eur/m²), Kaune – 2,1% (iki 970 Eur/m²), Panevėžyje – 1,8% (iki 547 Eur/m²) ir Klaipėdoje – 1,2% (iki 1 002 Eur/m²). Nepaisant neigiamų šalies demografinių tendencijų (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2015 metus gyventojų skaičius augo tik Vilniaus m., Kauno raj., Klaipėdos raj., Palangos m. ir Neringos savivaldybėse), spartesnis kainų augimas fiksuojamas ne tik sostinėje. Išsilaikiusios palankios ekonominės sąlygos – darbo vietų ir užmokesčio augimas, rekordiškai žemos palūkanų normos – būsto rinkai stimulo suteikė net ir gyventojų skaičiumi mažėjančiuose šalies miestuose.
„Ober-Haus“ duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1 395 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 3% daugiau nei jų buvo realizuota per 2016 metų I ketvirtį ir net 45% daugiau nei per 2015 metų II ketvirtį.
Šalies sostinėje naujų butų pardavimo apimtys ir vėl buvo kilstelėtos į naujas aukštumas. Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį buvo realizuoti net 1 154 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra beveik 3% daugiau nei jų buvo realizuota per pirmąjį šių metų ketvirtį ir 42% daugiau, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu. Didžiausią įtaką naujų butų pardavimo rodikliams turėjo naujausi projektai – net 69% realizuotų naujos statybos butų buvo iš 2016-2017 metų projektų, 22% iš 2015 metų statybos projektų ir tik 9% iš 2007-2014 metais pastatytų daugiabučių. Pasak Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas, šiuo metu statomi projektai suteikia didžiausias būsto pasirinkimo galimybes pirkėjams ir nors ankstesnių metų projektuose neparduotų butų kiekis nėra gausus, tačiau šie likę neparduoti butai sulaukia daug mažiau susidomėjimo.
Vilniuje ir toliau pardavime dominuoja vidutinės klasės nauji butai, kurių kainos su daline apdaila dažniausiai svyruoja nuo 1 450 iki 1 900 eurų už kvadratinį metrą. Iš visų per antrąjį šių metų ketvirtį Vilniuje realizuotų naujos statybos butų vidutinės klasės butai sudarė 49%, ekonominės klasės – 38% ir prestižinės – 13%. „Pastaraisiais metais plėtotojai jau orientuojasi ne į pigiausią būsto segmentą, bet į aukštesnės klasės projektus. Miesto centro artumas, energetinį efektyvumą didinantys sprendimai ir kaina neviršijanti 2 000 eurų už kvadratinį metrą – tai šiuo metu vyraujančių statomų daugiabučių projektų šalies sostinėje požymiai“, – pastebi S. Vagonis.
Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje taip pat jau galima stebėti šiek tiek ūgtelėjusį daugiabučių namų statybų aktyvumą. Nors didžioji dalis plėtojamų projektų yra nedidelės apimties, tačiau rinkai pristatoma vis įvairesnių projektų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Kaune per antrąjį 2016 metų ketvirtį buvo parduotas arba rezervuotas 141 butas pirminėje rinkoje arba 6% daugiau nei per pirmąjį šių metų ketvirtį. Klaipėdoje per tą patį laikotarpį buvo parduoti arba rezervuoti 87 nauji butai, t. y. 9% daugiau nei per 2016 metų pirmąjį ketvirtį.
Aukšti naujų butų realizacijos rodikliai lėmė tolimesnį neparduotų naujos statybos butų kiekio mažėjimą visuose šalies didmiesčiuose. 2016 metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose namuose skaičius sudarė 1 922 arba 14% mažiau nei šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje.
Nepaisant itin spartaus naujos statybos butų kiekio augimo šalies sostinėje, neparduotų naujų butų kiekis jau pastatytuose pastatuose pastebimai sumažėjo. Vilniuje neparduotų butų kiekis jau pastatytuose projektuose sudarė 1 063 arba 21% mažiau nei jų buvo šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Šiuo metu neparduotų butų kiekis Vilniuje yra mažiausias nuo 2014 metų trečiojo ketvirčio ir mažėja antrą ketvirtį iš eilės.
Likusiuose šalies didmiesčiuose neparduotų butų kiekis jau pastatytuose daugiabučiuose taip pat mažėjo ir šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje Kaune buvo neparduoti 277 butai, Klaipėdoje – 554 butai ir Šiauliuose – 28 naujos statybos butai. S. Vagonio nuomone, aukšta būsto paklausa ir laisvų butų kiekio mažėjimas būsto plėtotojams suteikia drąsos plėtoti naujus projektus jau ne tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar kurortinėse šalies zonose, bet ir Šiauliuose bei Panevėžyje.
Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…