Vilniuje įsigyjama apie 81 proc. visų šalies didmiesčiuose parduodamų naujų butų

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skelbia, kad šiemet vien Vilniuje parduodami butai sudarė 81% visų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje parduodamų butų. 2011-2012 m. ši statistika siekė 70-75%. Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kuomet sostinėje fiksuojami aukšti realizacijos rodikliai. Pasak „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio, likę Lietuvos didmiesčiai tiesiog neturi „žaliavos“ gerinti šios statistikos: „Vilniuje pradedant plėtoti vis naujus projektus, o kituose didmiesčiuose pasiūlai ir toliau išliekant menkai, sunku būtų tikėtis ryškesnio pardavimų skaičiaus. Todėl kitų didmiesčių dalis bendroje pardavimų statistikoje toliau mažėja.“ 2011 metais Vilniuje vidutiniškai buvo realizuojama 100 naujų butų per mėnesį, 2012 m. – 120 butų, o per pirmąjį šių metų pusmetį – 180 butų per mėnesį.

VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje sudaryta tik 3% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota net 31% daugiau nei prieš metus. Jeigu 2012 m. II ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma 750 namų ir 1830 butų sandorių, tai šiais metais šis rodiklis yra išaugęs iki 775 namų ir 2400 butų sandorių per mėnesį. Didžiausias butų sandorių augimas tarp didmiesčių per šį laikotarpį buvo užfiksuotas Šiauliuose (68%), Klaipėdoje (51%) ir Vilniuje (49%).

Aukštame lygyje ir antrąjį šių metų ketvirtį išsilaikė naujos statybos butų pardavimai (ypač Vilniuje). „Ober-Haus“ duomenimis, minėtuoju laikotarpiu penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiashutterstock_96942734(1)i iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota apie 620 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra net 53% daugiau nei per 2012 m. antrąjį ketvirtį, tačiau 13% mažiau nei jų buvo realizuota šių metų pirmąjį ketvirtį. Neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose sudarė 2430, arba 17% mažiau nei 2012 m. pabaigoje, skaičiuoja „Ober-Haus“.

 

Ūgtelėjusios būsto pardavimo apimtys atsispindi ir būsto finansavimo statistikoje. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos išdavė naujų būsto paskolų už beveik 728 mln. litų, t. y. 37% daugiau, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu. Ypač išsiskyrė šių metų gegužės mėnuo, per kurį buvo išduota būsto paskolų už 180 mln. litų. Paskutinį kartą tokie rodikliai buvo fiksuojami 2008 m. gruodžio mėnesį.

Vilnius yra vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame jau galima prognozuoti aiškesnes kainų kitimo tendencijas. Tai patvirtina antrojo šių metų ketvirčio kainų pokyčiai. Per pirmąjį šių metų pusmetį butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 1,1%, o vidutinė buto kaina išaugo iki 4136 Lt/m2. Didžiausius teigiamus kainų pokyčius „Ober-Haus“ fiksuoja naujos statybos butuose Vilniaus centre, Senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose bei senos statybos butuose gyvenamuosiuose rajonuose.

Klaipėdoje per tą patį laikotarpį bendras butų kainų lygis paaugo 0,3%: „Tačiau uostamiestyje dar sunku būtų prognozuoti aiškesne kainų pokyčio tendencijų. Šiame mieste kainos nežymiai svyruoja aukštyn ir žemyn, o bendras kainų lygis išlieka toks pats kaip ir prieš metus“, – teigia S. Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose kainos sumažėjo atitinkamai 1,6%, 1,3% ir 0,5%.

Individualių namų rinkos aktyvumas, skirtingai nei butų, augo labai nežymiai: per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, buvo sudaryta tik 3,5% daugiau pirkimo-pardavimo sandorių. Namų rinka aiškių kainų kitimo tendencijų taip pat neįgavo, kadangi užfiksuoti pokyčiai per šį laikotarpį yra labai nežymūs. Nedideli teigiami pasikeitimai buvo stebimi Vilniaus ir Šiaulių gyvenamuosiuose ir priemiesčio rajonuose, kur, „Ober-Haus“ duomenimis, namų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 1-2%. Panevėžyje ir Klaipėdoje kainos smuktelėjo atitinkamai 4% ir 1%. Kaune namų kainos išliko stabilios. Šių metų viduryje 150-200 m2 bendro ploto individualūs namai su 6-10 arų žemės sklypu bei daline apdaila Vilniaus pakraštyje dažniausiai buvo parduodami už 330.000 – 550.000 Lt, Kauno ir Klaipėdos prieigose – 210.000 – 460.000 Lt, o Šiauliuose ir Panevėžyje už 180.000 – 320.000 Lt.

Apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia

Naujienos

Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
2024-06-28

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai

Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.