2014 metai: didžiausias rinkos aktyvumas ir sparčiausiai augusios būsto kainos

1405589_669915682014-ieji metai Lietuvos būsto rinkoje buvo išties permainingi. Pirmasis metų pusmetis pasižymėjo itin dideliu rinkos aktyvumu ir sparčiai augusiomis būsto kainomis šalies didmiesčiuose. Antrojoje metų pusėje fiksuojamos kiek nuosaikesnės nuotaikos, kurios lėmė šiek tiek kuklesnius rinkos aktyvumo rodiklius ir iš esmės sustabdė kainų augimą. Tačiau vertinant visus 2014 metus, galima teigti, kad tai patys aktyviausi metai būsto rinkoje nuo pat 2008 metų.

Nepaisant butų kainų sąstingio antrąjį 2014 metų pusmetį, visuose Lietuvos didmiesčiuose fiksuojamas didžiausias teigiamas metinis kainų pokytis nuo pat 2007 metų. „Ober-Haus“ duomenimis, 2014 metais butų kainos Vilniuje vidutiniškai išaugo 5,1%. Panevėžyje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kaune per 2014 metus atitinkamai buvo užfiksuotas 2,3%, 1,4%, 1,1% ir 1,0% butų kainų augimas. „2014 metais būsto kainos pagaliau rado tvirtą pagrindą, kadangi per pastaruosius septynerius metus, tai pirmieji metai, kuomet visuose be išimties šalies didmiesčiuose fiksuojamas teigiamas kainų prieaugis“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

2014 metais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pastatyta virš 3 500 naujų butų, parduota – 3 800

2014-aisiais metais ir toliau buvo fiksuojamos augančios investicijos į Lietuvos gyvenamųjų patalpų sektorių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pirmuosius tris 2014 metų ketvirčius gyvenamiesiems pastatams buvo skirta 13,5% visų materialiųjų investicijų (482 mln. Eur) arba 20% daugiau nei per tą patį 2013 metų laikotarpį. „Ober-Haus“ duomenimis, 2014 metais Vilniuje buvo pastatyti 2 863 butai arba net 2 kartus daugiau nei 2013 metais. Kaune per 2014 metus iš viso pastatyta beveik 500 butų arba 3,5 karto daugiau nei 2013 metais. Tuo metu plėtotojai Klaipėdoje išlieka atsargūs – per 2014 metus šiame mieste pastatyta apie 180 butų (27% mažiau nei 2013 metais).

Augančios būsto statybų apimtys nepalieka abejingų ir pirkėjų. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per 2014 metus penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota virš 3 800 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose, t. y. trečdaliu daugiau nei 2013 metais. O bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius mažėjo ir sudarė apie 1 940 arba 19% mažiau nei prieš metus. Lyginant ne absoliučius praėjusių metų pardavimo kiekius, o santykines jų apimtis tenkančias miestų gyventojams, Vilniuje 1 000-čiui gyventojų tenka 5,7 parduoto naujos statybos buto, Kaune – 1,7 buto, o Klaipėdoje – 1,4 buto. S. Vagonis pastebi, kad Kauno ir Klaipėdos realizacijos rodikliai galėtų būti geresni. Tai, kad Klaipėdos rinka turi potencialo naujai statybai įrodo ir bendroji sandorių statistika. Skaičiuojant bendrą sandorių kiekį (tiek senos, tiek naujos statybos butų) 1000-iui gyventojų, Klaipėda yra aktyviausias iš Lietuvos didmiesčių. Čia 1000-iui gyventojų 2014 metais teko 19,8 sudarytų butų pirkimo-pardavimo sandorių, kai tuo metu Vilniuje buvo sudaryta 18,1 sandorių 1000-iui gyventojų, o Kaune – 14,6.

Augantis butų nuomos pelningumas paskatino investicijas į būstą

Dar vienas teigiamas pokytis ir butų nuomos rinkoje, kuri dėl pastebimai didėjančių investicijų apimčių į turtą skirtą nuomai 2014 metais išaugo ir gerokai suaktyvėjo. Didžiausiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butų nuomos kainos per metus vidutiniškai ūgtelėjo 4-6%. Sparčiau augusios nuomos kainos (palyginti su turto verte), padidino ir vidutinius pelningumo rodiklius pagrindiniuose šalies didmiesčiuose. Vidutiniškai 2014 metais butų pelningumas Vilniuje augo iki 0,4 procentinio punkto, Kaune – iki 0,7 ir Klaipėdoje – iki 0,4. „Tačiau tikėtina, kad tolimesnį pelningumo rodiklio augimą gali pažaboti augantis neprofesionalų investuotojų kiekis rinkoje, kadangi ši investicijų alternatyva yra prieinama ir suprantama pakankamai plačiam žmonių ratui, kurie pageidauja įdarbinti turimas laisvas lėšas“, – kalba S. Vagonis ir priduria, kad augantis investuotojų kiekis rinkoje dažniausiai reiškia vieną – įsigyjamo turto investicinės grąžos mažėjimą.

VĮ Registrų centro duomenimis, 2014 metais Vilniuje sudaryta 9% daugiau butų ir net 37% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių nei per 2013 metus. Kaune šiuo laikotarpiu buvo sudaryta 22% daugiau butų ir 5% daugiau namų, o Klaipėdoje 5% daugiau butų ir 9% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių. Prie sparčiai visuose šalies didmiesčiuose augusio rinkos aktyvumo prisidėjo ir šalies kreditavimo įstaigos, siūliusios palankias skolinimosi sąlygas. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per 2014 metų tris ketvirčius pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos naujų būsto paskolų išdavė už beveik 518 mln. Eur, t. y. 27% daugiau, palyginti su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu.

„2014 metais visi be išimties svarbiausi Lietuvos būsto sektoriaus rodikliai buvo teigiami. Įvertinus dabartinę geopolitinę, ekonominę šalies situaciją bei 2014 metais fiksuotus būsto rinkos rodiklius, pakankamai drąsu tikėtis, kad ir 2015 metais rinkoje bus fiksuojami tik teigiami pokyčiai. Pavyzdžiui, 2014 metais būsto sandorių kiekis tik dešimtadaliu nusileido 2004–2007 metų vidurkiui, tad būtų gan naivu prognozuoti, jog 2015 metais rinka sugebės pasivyti buvusį nepamatuotos būsto plėtros laikotarpį. Todėl 2015 metus laikytume tikrai sėkmingais metais, jei šiemet sandorių kiekis prilygtų arba būtų nežymiai mažesnis už 2014 metais buvusias gyvenamojo nekilnojamojo turto prekybos apimtis“, – teigia S. Vagonis.

Apžvalgą su grafikais rasite čia

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. 8 5 210 97 17
Mob. tel. 8 685 78 228
El. paštas: saulius.vagonis@ober-haus.lt

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.